" As turejau Tave Tau nezinant
Nezinau, ka dabar veiki. Taciau Tu nezinai, ka as. <...> Nesvarbu, ka veiki, svarbu, kad.
Lietus, kuris, kaip zinome, plonom stiklinem kojom po visa soda begineja, sianakt mus savaip jungia. Tu juk irgi ji stebi. <...>
foto via here
Juk as bunu su Tavim, galbut su ta, kurios pati dar nepazisti. Perfrazuojant klasika: Tavo ribos yra mano vaizduotes ribos. Kuriuosi Tave, bandau atspeti, nulauzti Tavo kodus ir pakeisti savais. Po keliu paru Tavo spynose suksis mano raktai. Po keliu paru Tu ateisi, ir as nustebsiu desimcia skirtumu tarp Tavo Taves ir mano Taves. Vel busi spejusi save suslepti ir suklastosi.
<...>
Zmogus, prisidejes kriaukle prie ausies, girdi ne juros osima, o jo galvoje tekanti krauja. Tu manyje kalbi kiek garsiau, nei teka kraujas, todel girdziu.
Kestutis Navakas- Du lagaminai sniego
No comments:
Post a Comment