Jerome K. Jerome
Kaip mes rašėme romaną - NOVEL NOTES
http://www.rasyk.lt/knygos/kaip-mes-raseme-romana/918.html
"- Bet juk yra labai daug geru moteru, kurios visiems idomios, <..>
- Tik tada, kai daro ka nors blogo "
"Kai zmogus labai labai jaunas, jis isivazduoja, kad vasara visos dienos sauletos, o nakti sviecia menesiena, kad i svakaru pucia svelnus vejelis, o aplinkui nevysdamos zydi veslios rozes. Suauge pavargstame laukti, kol issisklaidys pilki debesys. Tada uzdarome lauko duris, susiguziame prie zidinio ir svarstome, kodel vejas amzinai pucia is rytu; apie roziu auginima ne negalvojame."
'Taciau lemtis, deja, yra labai griezta aukle, ir jai visai nerupi musu aistra gelems.
"Ne, vaike, dabar geliu neskinsime, - piktu, nekantriu balsu susunka ji, griebia mane uz rankos ir tempia atgal i kelio viduri, - siandien neturime laiko. Rytoj vel cia ateisime, ir tada galesi prisiskinti iki soties"
Tenka norom nenorom sekti jai is paskos, nors visai nesame naivus ir zinome, kad rytoj veikiausiai cia nebesugrysime; o jei kartais ir sugryztume, geles jau bus nuvytusios.'
No comments:
Post a Comment