Translate

2007/02/12

Alessandro Baricco - Novecento



Ora tu pensa a un pianoforte....I tasti iniziano. I tasti finiscono. Tu sai che sono 88, su questo nessuno può fregarti. Non sono infiniti, loro. Tu, sei infinito, e dentro quei tasti, infinita è la musica che puoi fare.
Loro sono 88. Tu sei infinito. Questo a me piace. Questo lo si può vivere.

Ma se io salgo su quella scaletta e davanti a me si srotola una tastiera di milioni di tasti, che non finiscono mai e quella tastiera è infinita, allora non c'è musica che puoi suonare...
Anche solo le strade, ce n'è a migliaia, come fate voi laggiù a sceglierne una, a scegliere una donna, una casa, una terra che sia la vostra, un paesaggio da guardare.....

Alessandro Baricco - Novecento

Dabar isivaizduok: fortepijonas. Klavisu pradzia. Klavisu pabaiga. Zinau, kad ju 88, nieks neuzgincys. Ne begaliniai jie. Tu, begalinis, tu, ir tuose klavisuose muzika begaline, kuria sugroji. Ju 88. Tu esi begalinis, Stai kas man patinka.
Ta gali patirti. Bet jei tu/
Bet jei as islipsiu nuo sio laiptelio, o priesas mane drieksis milijonu klavisu klaviatura, milijonu, milijardu /
Milijonai, milijardai klavisu, jie niekad nesibaigia, ir tikra teisybe, kad niekad nesibaigia, nes begaline si klaviatura /
Jei si klaviatura begaline, tuomet /
Sioje klaviaturoje neslypi muzika, kuria galetum groti. Ne i savo vezima isedai: siuo fortepijonu skambina Dievas /
Jezau, bet ar tu matei kelius? /
Maciau, ju tukstanciai, kaip jus ten issirenkat savaji /
Issirenkat moteri /
Namus, zeme, kuri butu jusu, peizaza, kad ziuretum i ji, ir buda, kaip numirti /
Tas visas pasaulis ant peciu, ir net nenutuoki, kur jis pasibaigia /

No comments: