snaudziantys meskuciai...

'Jei atversi duris i mano maza pasauli, iselinsi tykiai pirstu galiukais, kad nepabudintum sirdies kamputy snaudziandziu meskuciu..

(paveikslo autorius- Virgis Ruseckas)
<...> Tada nusimesiu abejingumo kauke, kuria uzsidejau is baimes. Baimes nebejausti. Nebeistversim abu- patikesim pasaka apie princus ir kirpejus, pamirsim realybe ir nors minutei, vienai trumpai minutei, pulsim viena kitam i glebi. Begsim prie juros, per diena du kartus mums leisis saule.

(foto- Rasa P.- fotokudra.lt)
Dabar belieka laukti stebuklo, kad jis tau, Nepazistamasis, padodytu kelia i mano pasauli. Galbut busi tas, kuris nuvalys dulkes nuo manu jausmu lentyneles.'

'Panele' 2010 m. sausis