"Tas senas kaip pasaulis istatymas, nerasytas istatymas: tas, kuris ka nors gauna, tuo pat metu ko nors ir netenka".
"<...> Ekrane vienas storas, o kitas liesas. Tikra pora. Tikra pora buna tada, kai kartu jie stipresni nei kiekvienas atskirai."
"Jonvabaliai ispudingi zoletame gilaus grovio danguje. Delne jie beveik netenka zavesio ir teskleidzia vargana, sykscia sviesa. Kai kuriems dalykams ir zmonems butinas atstumas, skiriantis nuo musu, ir kad tas atstumas isliktu. Jie semiasi is jo jegu.
Ne, nenoriu baseino. Ar as apkritai ko nors noriu? Viska turiu. Kas ryta atmerkiu akis ir jauciuosi milijardierius: stai gyvenimas, diskretiskas, triuksmingas, spalvingas, mazas, begalinis. Chaosas, amziai ir zvaigzdes sukure si stebukla man- ne vien man, zinoma, bet ar mano kalte, jog sugebu ivertinti sita dovana, jog nestoviu nuliudes pries si lobi, ar mano kalte, jog neturiu porekio rusiuoti ir kad viska gaunu kaip galimybe, net migrena, net si kaires kojos didziojo pirsto skausma?
"Tikroji laime nera nei pasizadejimas oarduoti, nei pasirasyta sutartis. Tikroji laime yra nepazistamas veidas ir kaip zodis po zodzio jis pamazu nusvinta, tampa pazistamas, artimas, nuostabus, grynas."
"Matyti, girdeti, myleti. Gyvenimas yra dovana, kuria kasryt atsibudes isvynioju. Gyvenimas - lobis, kuris kasvakar, pries uzmerkaint akis, atrodo vis grazesnis".
"Nuo to ir reikejo pradeti: matyti Rozamonda, nors minute, - tai patekti i geru, labai geru dienu roju."
http://www.rasyk.lt/knygos/dziuge/550.html
http://www.manoknyga.lt/knyga/dziuge.html
No comments:
Post a Comment