"
Isabelle Miniere- "Eiline pora" , un couple ordinaire
"<...> As noriu, kad tu manimi patiketum: as noriu likti su tavimi todel, kad myliu tave... - Ka nors myleti - tai noreti, kad jis butu laimingas... nors ir toli nuo taves.
- Ka cia kalbi, tai utopija. Absoliuti utopija! Jei tu ka nors myli, nori tureti ji salia taves.
- Tureti? Tai ne meile, tu painioji, tai savininkiskumas. Tu prisikuri iliuziju; tu nemyli manes, tik nori, kad tau priklausyciau, kad tau paklusciau."
"Ji pajuto mano zvilgsni, pakele akis ir nusisypsojo.
As pajutau jos zvigsni, pakeliau akis ir nusisypsojau.
Mes daznai vienas kitam sypsomes, ji ir as.
As jau zinau, kad kai ji iseis, aplink viskas istustes. Arba visa aplink bus sklidina jos nebuvimo."
"Ji su manim kalba taip tyliai, tarsi per ispazinti. Ir sypsosi, tarsi butu laiminga, kad as esu."
"<...> viso likusio gyvenimo nepagaileciau vien tam, jog zinociau, kad ji cia, salia manes".
"<...> mirk gyvenk as turiu sia moteri apkabinti, bet karta savo gyvenime. Bent karta..."
"Ji mano glebyje, stai ir viskas. Tai daug.
Glaudziu ja prie saves, tyliu, taip geriau. Zodziai sia akimirka sugadintu. Jos kunas prigludes prie manojo; kaip svelnu ir stipru, ir stulbina."
No comments:
Post a Comment