"<...> olandas Haris man vis vardijo naujai ismoktus hieroglifus ir dirsciojo i laikrodi, kad nepraziopsotu savo miegojimo valandos. <...> Galiausiai Haris eme zirzti, kad vaziuotume namo, t.y. i bendrabuti, kad susimestume taksi. Sutriko jo dienotvarke, matai".
"Karpau nagus ant gramatikos uzduociu lapu. Vel jauciuosi studente, tokios busenoa mane periodiskai istinka - keikiu jas, bet is tikruju megstu".
"Pro sali prajoja isdidus raitelis ilgaauliais batais ir virsta juodu tasku tolumoje. Ta taska praryja paukstis, pauksti susiurbia pukiniai debesys, debesys nusileidiza man i isdziuvusia aki, susigeria, o kiek nesusigeria, isrieda suraus laso pavidalu. Mokslai, kazkokie rasineliai, kazkokie projekteliai, kuryba, ambicijos, sukneles, kinas, ilgesys - kasdienybes srautas, tas nepaliaujamas surmulys galvoje, pasirode esas nieko vertas, apgailetinas ego triuksmas. Ir as emiau ieskoti to tasko horizonte, bandytu ivykius atsukti: kisti asara atgal i aki, atversti ja debesiu, kad susiurbtu pauksti, o paukstis isspjautu taska, o taskas virstu raiteliu ilgauliais batais...
No comments:
Post a Comment