"Hoy cartas urgentes ke llegan cuando ya no hay nada...
...Hay cosas ke sin ti no valen..."
(Inga. 28 Aprile o7')
2007/04/23
2007/04/22
"<...> jaunysteje susipazine su sau svarbiu zmogumi neivertiname, kokios rimtos yra aplinkybes. Manome, kad tokiu- labai mielu, ypatingu, mylimu, su kuriais jauti artima dvasini rysi, - per visa gyvenima bus daug. Paskui paaiskeja, kad jis buvo vienintelis: nieko panasaus nebesutinki... "
Inga. Nicaragua o3 07'
2007/04/20
“Le cose che ho imparato nella vita” di Paulo Coelho
solo perché qualcuno non ti ama come tu vorresti, non significa che non ti ami con tutto te stesso.
Forse Dio vuole che incontriamo un po’ di gente sbagliata prima di incontrare quella giusta, così quando finalmente la incontriamo, sapremo come essere riconoscenti per quel regalo.
Quando la porta della felicità si chiude, un’altra si apre, ma tante volte guardiamo così a lungo a quella chiusa, che non vediamo quella che è stata aperta per noi.
Forse Dio vuole che incontriamo un po’ di gente sbagliata prima di incontrare quella giusta, così quando finalmente la incontriamo, sapremo come essere riconoscenti per quel regalo.
Quando la porta della felicità si chiude, un’altra si apre, ma tante volte guardiamo così a lungo a quella chiusa, che non vediamo quella che è stata aperta per noi.
Inga. 28 aprile o7'
E’ vero che non conosciamo ciò che abbiamo prima di perderlo, ma è anche vero che non sappiamo ciò che ci è mancato prima che arrivi.
Ci vuole solo un minuto per offendere qualcuno, un’ora per piacergli, e un giorno per amarlo, ma ci vuole una vita per dimenticarlo.
Cerca qualcuno che ti faccia sorridere perché ci vuole solo un sorriso per far sembrare brillante una giornataccia.
Trova quello che fa sorridere il tuo cuore.
Ci sono momenti nella vita in cui qualcuno ti manca così tanto che vorresti proprio tirarlo fuori dai tuoi sogni per abbracciarlo davvero!
Sogna ciò che ti va; vai dove vuoi; sii ciò che vuoi essere, perché hai solo una vita e una possibilità di fare le cose che vuoi fare.
E’ vero che non conosciamo ciò che abbiamo prima di perderlo, ma è anche vero che non sappiamo ciò che ci è mancato prima che arrivi.
Ci vuole solo un minuto per offendere qualcuno, un’ora per piacergli, e un giorno per amarlo, ma ci vuole una vita per dimenticarlo.
Cerca qualcuno che ti faccia sorridere perché ci vuole solo un sorriso per far sembrare brillante una giornataccia.
Trova quello che fa sorridere il tuo cuore.Ci sono momenti nella vita in cui qualcuno ti manca così tanto che vorresti proprio tirarlo fuori dai tuoi sogni per abbracciarlo davvero!
Sogna ciò che ti va; vai dove vuoi; sii ciò che vuoi essere, perché hai solo una vita e una possibilità di fare le cose che vuoi fare.
2007/04/08
Impressive!...
http://www.thiberg.com/content.htm?P1_Prod_Version=ShockwaveFlash
P.S. Best Regards Johan ;)
http://www.thiberg.com/content.htm?P1_Prod_Version=ShockwaveFlash
P.S. Best Regards Johan ;)
"<...> Kartais taip skanu kava be nieko. Be cukraus, be grietineles, be saldzios bandeles. Arba braskes - be jokiu ledu ir pieno. Arba atostogos - namie, beveik neislipant is lovos.
Yra dalyku, kuriems priedu nereikia. Kurie grazus ir skanus savaime. Kartais. Kol neatsibosta.
Tada tuoj pat prireikia priedu: kava gardinama vanile, meile- issiskyrimu, <...>.
Nuobodulys dar nereiskia pabaigos - tiesiog tai zenklas, kad laikas paskanauti cukraus, druskos arba pipiru. Pagal skoni."
Yra dalyku, kuriems priedu nereikia. Kurie grazus ir skanus savaime. Kartais. Kol neatsibosta.
Tada tuoj pat prireikia priedu: kava gardinama vanile, meile- issiskyrimu, <...>.
Nuobodulys dar nereiskia pabaigos - tiesiog tai zenklas, kad laikas paskanauti cukraus, druskos arba pipiru. Pagal skoni."
"Panele" 2007 Nr.4
made by I. on 02 March 2007
2007/04/06
2007/03/19
2007/03/17
Atsiskyrėlis ir vilkas
| Atsiskyrėlis ir vilkas Atsiskyrėlis nubrėžė smėlyje liniją ir tarė: „Nedrįsk jos kirsti“. Paskui nubrėžė ratą, tardamas: „Šiame rate turi pasilikti. Jį gali peržengti, bet linijos – ne.“ Sukilo viesulas ir linija dingo. Vilkas liko rate. Jį išsekino šaltis ir liūtys, bet jis nepajudėjo iš vietos. Tiesiog nežinojo, ar linija yra ir tada, kai nenubrėžta smėlyje. THE HERMIT AND THE WOLF A hermit drew a line in the sand and said:"You may not cross this line." Then he drew a circlesaying: "You must stay in this circle. You cancross it but not over the line". Then the tempest cameand the line disappeared. A wolf was standing in the circle.Cold and rain had exhausted him but hedid not move. He did not know whether the linestill exists when it is no longer drawn in the sand. KLEMEN http://www.klemen.pisk.net/index-lv.html |
2007/03/12
Le Petit Prince Retrouve'/ Mazasis princas gryzo
"- Svarbu, - tare jis sau, - ne tiek tai, ka darai, kiek laikas, kuri tam skiri. Skirti laiko saulelydziui ar zemelapiui - tai parodyti, kad ji brangini, kad esi dekingas uz sia brangia gyvenimo akimirka."
"L'important, soliloqua-t-il, n'est pas tant ce qu'on fait que le temps qu'on y consacre. [...]c'est un peu montrer qu'on l'appre'cie, qu'on est redevable pour cet instant pre'cieux de lavie."
"- Jei tyli, dar nereiskia, kad tau neskauda."
"Ce n'est pas parce qu'on se tait qu'on ne souffre pas."
"- Nejau tai svarbu? Kai esi toli, tavo namai visuomet cia, - filosofiskai pasake jis paliesdamas krutine toje vietoje, kur plake sirdis."
"-Laquelle est ta plan'ete? [...]
- Quelle importance? Quand on est loin, chez soi, c'est toujours la' philospha-t-il en se touchant la oitrine a' l'endroit ou' battait le coeur."
"- Tikek manim: net ir didelis narvas vis tiek tera narvas."
"La cage est grande, mais crois-en ma parole, c'en est une."
"Zmogus isivaizduoja esas pasaulio centras, bet pasaulis toks didelis, o jis toks mazas, kad abu jie puikiausiai gyvuoja vienas be kito."
"L'homme se pense le centre de l'univers, mais l'univers est si grand, kui si petit, que l'un tourne tre's bien sans l'autre."
"Opiausi rupesciai yra ne tokie opus, kaip mums atrodo, ir turi keista gebejima dingti it burtu lazdele mostelejus ta akimirka, kai maziausiai to tikiesi. Arba per stebukla randi iseiti pats."
"Les problemes les plus e'pineux le sont moins qu'on le croit et ont l'e'trange faculte' de s'e'vanouir comme par enchantement, quand la solution ne se pre'sente pas miraculeusement au moment ou' on s'y attend le moins."
http://www.alexandre.leroux.net/quotes/princeret.pdf
Jean-Pierre Davidts "Le Petit Prince Retrouve' "
2007/03/09
2007/03/04
...ho capito che era una follia
avere pensato che fossi soltanto mia... .
..ho guardato la televisione
e mi e' venuta come l'impresione
che mi stessero rubando il tempo
e che tu... ... che tu mi rubi l'amore...
"Senza parole"
...Adesso ascoltami
non voglio perderti
pero' non voglio neanche, neanche
illuderti...
"Gabri"
Voglio una vita che se ne frega
che se ne frega di tutto si'
voglio una vita che non e' mai tardi
di quelle che non dormi mai...
"Vita Spericolata"
E da qui... e da qui...
qui non arrivano "gli ordini"
a insegnarti la strada buona...
E da qui... e da qui...
Qui Non arrivano Gli Angeli...
"Gli Angeli"
Domani un altro giorno arrivera'...
Domani un altro giorno...
"Un senso"
VASCO ROSSI
2007/02/25
2007/02/19
2007/02/18
2007/02/16
"Jeigu nezinai, ka atsakyti, sakyk tiesa"...
Nera nieko neteisingesnio, nei ilgesys be atsako. Tai netgi blogiau, negu meile be atsako. Daug blogiau...
Januszas L. Wisniewskis "Vienatve tinkle"
Jeigu tai, ką radai, padaryta iš grynos medžiagos, niekada nesuges. Ir vieną dieną tu galėsi grįžti. Jeigu tai tik akimirkos blyksnis, žvaigždės sprogimas - sugrįžęs neberasi nieko. Tačiau tu būsi regėjęs šviesos blyksnį. Ir jau vien dėl to bus vertėję gyventi.
Paulo Coelho, „Alchemikas“
Nera nieko neteisingesnio, nei ilgesys be atsako. Tai netgi blogiau, negu meile be atsako. Daug blogiau...
Januszas L. Wisniewskis "Vienatve tinkle"
Jeigu tai, ką radai, padaryta iš grynos medžiagos, niekada nesuges. Ir vieną dieną tu galėsi grįžti. Jeigu tai tik akimirkos blyksnis, žvaigždės sprogimas - sugrįžęs neberasi nieko. Tačiau tu būsi regėjęs šviesos blyksnį. Ir jau vien dėl to bus vertėję gyventi.
Paulo Coelho, „Alchemikas“
SIDHARTA Hermann Hesse
<...> kai meti akmeni i vandeni, jis kuo tiesiausiai grimzta i dugna. Panasiai ir tuomet, kai Sidharta turi tiksla, turi ketinima. Sidharta nieko nedaro - tik laukia, masto, pasninkauja, bet jis lengvai ei
na per pasaulio kliutis, kaip akmuo per vandeni, nieko nedarydamas, ne nekrustledamas; jis leidziasi traukiamas, jis leidzia sau kristi. Ir tikslas pritraukia ji, nes i savo vidu jis nesisileidzia nieko, kas galetu nutolinti tiksla.
<...> Jis pavydejo vieno dalyko, kurio truko jam paciam, bet kuri turejo jie - reiksmes, kuria jie sugebejo suteikti savo gyvenimui, aistringo ju dziaugsmo ir baimes, pavydejo nors ir nedrasios, taciau tokios saldzios ju amzino isimylejimo laimes. Nesvarbu, kas jie mylejo- save, moteris, savo vaikus, garbe ar pinigus, planus ar viltis, bet sie zmones buvo nuolatos isimyleje. Taciau kaip tik sito ir neismoko - vaikisko dziaugsmo ir kvailysciu; <...>.
<...> upe yra visur vienu metu - istakose ir ziotyse, prie krioklio, prie kelto, sriaunioje vietoje, juroje ir kalnuose - visur vienu metu, kad jai yra tik dabartis - ne zymes praeities, ne zenklo ateities? <...> Nieko nebuvo, nieko nebus; visa kas yra, viskas gyvena ir priklauso dabarciai.
<...> - Kai zmogus iesko - tare Sidharta, - tada lengvai atsitinka, kad jo akys mato tik ta dalyka, kurio iesko, ir jis nieko kito (photo- 2007 Winter, Verkiai, Vilnius)
na per pasaulio kliutis, kaip akmuo per vandeni, nieko nedarydamas, ne nekrustledamas; jis leidziasi traukiamas, jis leidzia sau kristi. Ir tikslas pritraukia ji, nes i savo vidu jis nesisileidzia nieko, kas galetu nutolinti tiksla.<...> Jis pavydejo vieno dalyko, kurio truko jam paciam, bet kuri turejo jie - reiksmes, kuria jie sugebejo suteikti savo gyvenimui, aistringo ju dziaugsmo ir baimes, pavydejo nors ir nedrasios, taciau tokios saldzios ju amzino isimylejimo laimes. Nesvarbu, kas jie mylejo- save, moteris, savo vaikus, garbe ar pinigus, planus ar viltis, bet sie zmones buvo nuolatos isimyleje. Taciau kaip tik sito ir neismoko - vaikisko dziaugsmo ir kvailysciu; <...>.
<...> upe yra visur vienu metu - istakose ir ziotyse, prie krioklio, prie kelto, sriaunioje vietoje, juroje ir kalnuose - visur vienu metu, kad jai yra tik dabartis - ne zymes praeities, ne zenklo ateities? <...> Nieko nebuvo, nieko nebus; visa kas yra, viskas gyvena ir priklauso dabarciai.
<...> - Kai zmogus iesko - tare Sidharta, - tada lengvai atsitinka, kad jo akys mato tik ta dalyka, kurio iesko, ir jis nieko kito (photo- 2007 Winter, Verkiai, Vilnius)
neistengia pastebeti ar suvokti, nes visa laika galvoja tik apie ieskoma daikta - jis turi tiksla, apsestas savo tikslo. Ieskoti- tai tureti tiksla. Bet rasti - vadinasi, buti laisvam, atviram pojuciams, netureti jokio tikslo. Tu, garbingasai, is tikruju esi ieskotojas, nes siekdamas savo tikslo nematai to, kas pries akis.
<...> ismintis neperduodama. Ismintis, kuria bando perduoti ismincius, visada panasi i kvaila poksta.
- Tu juokauji? - paklause Govinda.
- Nejuokauju. Pasakau, ka suradau. Zinias galima perduoti, bet isminties - ne. Ja galima rasti, isgyenti, ji gali mus nesti, galima su ja daryti stebuklus, bet jos issakyti ir pamokyti negalima. <...> kiekvienos isminties priesybe tokia pat teisinga! Kaip tik taip: isminti galima issakyti ir apvilkti zodziais tik tada, kai ji vienpusiska. Vienpusiska yra viskas, ka isgalvoja protas ir isreiskia zodziai, viskas yra vienpusiska, viskas tik pusetina, viskam truksta vientisumo, pilnumo, vienoves.
<...> Bet dabar manau: sis akmuo - akmuo, jis - ir zveris, jis - ir dievas, jis - ir buda, as gerbiu ir myliu si akmeni ne del to, kad jis kada nors galetu buti siuo ar anuo, o todel, kad jis nuo amziu ir visada yra viskuo, ir kaip tik tai, kad jis - akmuo, man ir siandien pasirodo kaip akmuo - kaip tik del to ji myliu ir matau kiekvienos jo gyslos ir ertmes, jo geltonumo, pilkumo, jo kietumo, skambesio, sklindancio ji pastuksenus, jo pavirsiaus sausumo arba dregnumo verte ir prasme.
Hermann Hesse "Sidharta"
<...> ismintis neperduodama. Ismintis, kuria bando perduoti ismincius, visada panasi i kvaila poksta.
- Tu juokauji? - paklause Govinda.
- Nejuokauju. Pasakau, ka suradau. Zinias galima perduoti, bet isminties - ne. Ja galima rasti, isgyenti, ji gali mus nesti, galima su ja daryti stebuklus, bet jos issakyti ir pamokyti negalima. <...> kiekvienos isminties priesybe tokia pat teisinga! Kaip tik taip: isminti galima issakyti ir apvilkti zodziais tik tada, kai ji vienpusiska. Vienpusiska yra viskas, ka isgalvoja protas ir isreiskia zodziai, viskas yra vienpusiska, viskas tik pusetina, viskam truksta vientisumo, pilnumo, vienoves.
<...> Bet dabar manau: sis akmuo - akmuo, jis - ir zveris, jis - ir dievas, jis - ir buda, as gerbiu ir myliu si akmeni ne del to, kad jis kada nors galetu buti siuo ar anuo, o todel, kad jis nuo amziu ir visada yra viskuo, ir kaip tik tai, kad jis - akmuo, man ir siandien pasirodo kaip akmuo - kaip tik del to ji myliu ir matau kiekvienos jo gyslos ir ertmes, jo geltonumo, pilkumo, jo kietumo, skambesio, sklindancio ji pastuksenus, jo pavirsiaus sausumo arba dregnumo verte ir prasme.
Hermann Hesse "Sidharta"
2007/02/12
Alessandro Baricco - Novecento
Ora tu pensa a un pianoforte....I tasti iniziano. I tasti finiscono. Tu sai che sono 88, su questo nessuno può fregarti. Non sono infiniti, loro. Tu, sei infinito, e dentro quei tasti, infinita è la musica che puoi fare.
Loro sono 88. Tu sei infinito. Questo a me piace. Questo lo si può vivere.
Ma se io salgo su quella scaletta e davanti a me si srotola una tastiera di milioni di tasti, che non finiscono mai e quella tastiera è infinita, allora non c'è musica che puoi suonare...
Anche solo le strade, ce n'è a migliaia, come fate voi laggiù a sceglierne una, a scegliere una donna, una casa, una terra che sia la vostra, un paesaggio da guardare.....
Alessandro Baricco - Novecento
Dabar isivaizduok: fortepijonas. Klavisu pradzia. Klavisu pabaiga. Zinau, kad ju 88, nieks neuzgincys. Ne begaliniai jie. Tu, begalinis, tu, ir tuose klavisuose muzika begaline, kuria sugroji. Ju 88. Tu esi begalinis, Stai kas man patinka.
Ta gali patirti. Bet jei tu/
Bet jei as islipsiu nuo sio laiptelio, o priesas mane drieksis milijonu klavisu klaviatura, milijonu, milijardu /
Milijonai, milijardai klavisu, jie niekad nesibaigia, ir tikra teisybe, kad niekad nesibaigia, nes begaline si klaviatura /
Jei si klaviatura begaline, tuomet /
Sioje klaviaturoje neslypi muzika, kuria galetum groti. Ne i savo vezima isedai: siuo fortepijonu skambina Dievas /
Jezau, bet ar tu matei kelius? /
Maciau, ju tukstanciai, kaip jus ten issirenkat savaji /
Issirenkat moteri /
Namus, zeme, kuri butu jusu, peizaza, kad ziuretum i ji, ir buda, kaip numirti /
Tas visas pasaulis ant peciu, ir net nenutuoki, kur jis pasibaigia /
2007/02/10
Meile is paskutinio zvigsnio... (Keistuoliai)
mano mielas nemoka visu
abeceles raidžiu ir skaičiu
bet jis zino kad as esu
ir numirtu jei nepareiciau
jis manes niekada nemyluos
ir vargu ar kada man pirsis
neuzguls nei baltuos dobiluos
nei rugiuos nei linuos nei virziuos
aš jį glostau akies krasteliu
ties palange plačiai atsilosus
jis grazesnis už simtą gelių
mano mielas vardu Alijosius
"Keistuoliu teatras"
Spektaklis su ironija ir eilėmis pagal Daivos Čepauskaitės kūrybą
Režisierė – Giedrė Beinoriūtė
abeceles raidžiu ir skaičiu
bet jis zino kad as esu
ir numirtu jei nepareiciau
jis manes niekada nemyluos
ir vargu ar kada man pirsis
neuzguls nei baltuos dobiluos
nei rugiuos nei linuos nei virziuos
aš jį glostau akies krasteliu
ties palange plačiai atsilosus
jis grazesnis už simtą gelių
mano mielas vardu Alijosius
"Keistuoliu teatras"
Spektaklis su ironija ir eilėmis pagal Daivos Čepauskaitės kūrybą
Režisierė – Giedrė Beinoriūtė
Vasco Rossi E...
E... Vuoi da bere
Vieni qui
Tu per me
Te lo dico sottovoce
Amo te
Come non ho fatto in fondo
con nessuna
resta qui un secondo
E...
se hai bisogno
e non mi trovi
cercami in un sogno
Vieni qui
Tu per me
Te lo dico sottovoce
Amo te
Come non ho fatto in fondo
con nessuna
resta qui un secondo
E...
se hai bisogno
e non mi trovi
cercami in un sogno
amo te
quella che non chiede mai
non se la prende se poi non l'ascolto
E... uo... e....
sei un piccolo fiore per me
e l'odore che
hai mi ricorda qualcosa
va be'... non sono fedele mai
forse lo so
E... quando sento il tuo piacere
che si muove lento
ho un brivido
tutte le volte
che il tuo cuore batte
con il mio
poi nasce il sole...
E... uo... e....
ho un pensiero
che parla di te
tutto muore ma tu sei
la cosa piu' cara
che ho e se mordo una fragola
mordo anche te uo...
E...
sei un piccolo fiore per me
se l'odore che hai
mi ricorda qualcosa
va be'...
non sono fedele mai
e ora lo so
non se la prende se poi non l'ascolto
E... uo... e....
sei un piccolo fiore per me
e l'odore che
hai mi ricorda qualcosa
va be'... non sono fedele mai
forse lo so
E... quando sento il tuo piacere
che si muove lento
ho un brivido
tutte le volte
che il tuo cuore batte
con il mio
poi nasce il sole...
E... uo... e....
ho un pensiero
che parla di te
tutto muore ma tu sei
la cosa piu' cara
che ho e se mordo una fragola
mordo anche te uo...
E...
sei un piccolo fiore per me
se l'odore che hai
mi ricorda qualcosa
va be'...
non sono fedele mai
e ora lo so
SKAC, visados skac...
,%20Andrius(A.Meliesius).jpg)
<...> Nezinau, draugas Finkesteinai, kodel esu visai nepiktas ir visiskai neliudnas...
Gal todel, kad as kartoju iseidamas:
skac, sakau, pykciui...
skac, skac, musu vienatvei...
skac musu melui ir neapykantai,
ir tau, senatve, skac, sakau...
ir tau, mirtie, skac...
skac, mirtie, nuo mano ir jusu gimtu namu...
SKAC, mirtie, visados SKAC!
"Keistuoliu teatras"
Režisierius – Algirdas Latėnas
Pagal Sauliaus Šaltenio pjesę “Škac, mirtie, visados škac!”
Premjera – 2004 m. spalio 22 d.
Gal todel, kad as kartoju iseidamas:
skac, sakau, pykciui...
skac, skac, musu vienatvei...
skac musu melui ir neapykantai,
ir tau, senatve, skac, sakau...
ir tau, mirtie, skac...
skac, mirtie, nuo mano ir jusu gimtu namu...
SKAC, mirtie, visados SKAC!
"Keistuoliu teatras"
Režisierius – Algirdas Latėnas
Pagal Sauliaus Šaltenio pjesę “Škac, mirtie, visados škac!”
Premjera – 2004 m. spalio 22 d.
Viskas susiklosto, kai esi laimingas, ar tau taip neatrodo?...
Negrizta nei vienas pasaulio rytas...
Neimanoma paversk sunkiu.
Sunku - lengvu...
Lengva - iprastu...
Kai nieko nedarai- neatsitinka nieko blogo. Bet neatsitinka ir nieko gero...
Geriau gailetis del to, ka padarei, negu del to, ko nepadarei...
Jei kalbi - tai tavo zodziai turi buti geresni uz tyla... (Indenu patarle)
Laime ateina pas tuos, kurie sypsosi... (Japonu patarle)
„kol tave kažkas myli, tol nesi miręs. Atmink tai.“
... Viena diena tu manes paklausi, kieno gyvenimas yra svarbesnis... mano ar tavo.
As atsakysiu "mano" ir tu iseisi, niekada nezinodamas, kad tu esi mano gyvenimas...
Neimanoma paversk sunkiu.
Sunku - lengvu...
Lengva - iprastu...
Kai nieko nedarai- neatsitinka nieko blogo. Bet neatsitinka ir nieko gero...
Geriau gailetis del to, ka padarei, negu del to, ko nepadarei...
Jei kalbi - tai tavo zodziai turi buti geresni uz tyla... (Indenu patarle)
Laime ateina pas tuos, kurie sypsosi... (Japonu patarle)
„kol tave kažkas myli, tol nesi miręs. Atmink tai.“
... Viena diena tu manes paklausi, kieno gyvenimas yra svarbesnis... mano ar tavo.
As atsakysiu "mano" ir tu iseisi, niekada nezinodamas, kad tu esi mano gyvenimas...
2007/02/08
Stebuklai...
Kas musu nesunaikina, padaro mus stipresnius...
Yra tik du budai, kaip gyventi. Vienas- galvoti, jog stebuklų nebuna... Kitas- galvoti, jog viskas yra stebuklas...
...dabar stebuklu metas... Rask ir tu savo stebukla...
Yra tik du budai, kaip gyventi. Vienas- galvoti, jog stebuklų nebuna... Kitas- galvoti, jog viskas yra stebuklas...
...dabar stebuklu metas... Rask ir tu savo stebukla...
...no eres mio... pero tengo miedo de perderte...
...no vale la pena enamorarse...
A veces angel a veces demonio pero siempre yo...
Si amas alguien, dejalo libre, si vuelve es tuyo, sino nunca lo fue...
La soledad es estar rodeado de personas y solo persar en la ke te falta...
...donde estara mi primavera...
...no vale la pena enamorarse...
A veces angel a veces demonio pero siempre yo...
Si amas alguien, dejalo libre, si vuelve es tuyo, sino nunca lo fue...
La soledad es estar rodeado de personas y solo persar en la ke te falta...
...donde estara mi primavera...
Subscribe to:
Posts (Atom)