"Kartais rasteliuose nubraukti dalykai idomesni uz paliktus."
"Nesvarbu, kad "Kosmosas" - tai Kauno kavine, mums visas pasaulis dar buvo kosmosas ir musu zvaigzderasciai sita liudija."
"Eilerasciai, piesiniai, svaisciojimai, bandynmai ivardyti pasauli. Tam tikra prasme sava pasauli mes ten ir buvom speje susikurti".
"Mokyklose vis dar mokoma rasyti ranka, o ir popieriaus jie ten turi ne tik asmens higienai."
"Jie turetu jausti, kad rasiklio plastikas maziau skiria sirdi nuo sirdies nei klaviaturos ir technologijos".
"Tik SMS'ai neperteikia zmogaus intonacijos, todel patys neretai tampa meiles nesusipratimu priezastimi."
" Tu neatsisuki, neatsisukai ir niekada neatsisuksi. Juk zmones puikiai sugeba negirdeti to, ko visiskai nenori girdeti. Taip pat nemato to, kas visiskai nesuzadina ju iskrypeliskos vaizduotes.
Mylek mane. Ir kai pradedi nauja diena mylek mane vis kitaip. Isimylek mane po traukinio begiais, gelezinkelio stotyje. Isimylek mane mano vandenyse ir mano atmosferose. Mylek mane, kuomet pakils menulis ir mylek tol, kol pakils saule. Nes as iseinu. Iseinu tam, kad niekada nerasciau kelio namo."
photo via lelove
" Laiskai tai tarsi popierines knygos <...> Ir jas, ir juos galima nesiotis, ir jos, ie jie palengva gels bei raukslesis, sykiu su jumis. Bet ir jose, ir juose taip ir liksit tokie, kokie buvot kadais."'
"Juk ranka rasytam laiskui negalioja komandos delete ar erase"
Nuo ranku tolstantys (Du lagaminai sniego - K. Navakas)
Translate
2010/11/17
ATJOS KARALIUNAS PER KVEPIANTI SNIEGA....
TU MIK, o sapne tau drugeliai sapnuosis
Ir sparneliais lengvais tave mariomis neš.
Tu mik, nebijok – aš tave palinguosiu
Ir pernakt naktužėlę budėsiu čia aš.
Žiūrėk, kaip ten vyšnios ir obelys miega,
Kaip sidabro akim praregėjo naktis.
Atjos karaliūnas per kvepiantį sniegą, -
Jam veja ir takai obelų nusnigti.
Padangėm skrajosi, sietyną pasieksi...
Karaliūnas tau naktį atneš dovanų:
Atneš jis tau viską, o viską, ką mėgsti -
Lėlių, saldumynų, margų kaspinų...
Mane tu matysi vis budint, liūliuojant,
Nerimaujant per naktį ir laukiant tavęs.
O bus ten tau miela žiūrėt, kai po kojų
Karaliūnui tarnai baltą žirgą atves.
Užsės karaliūnas, reikės vėl jam joti
Ir kovot kažikur su piktais slibinais,
O tujen džiaugsminga žvaigždėtame plote
Drugelius bevaldysi šilkų kaspinais.
Ištįsus aušrinės rausviems spindulėliams,
Vienu jų tu parsliuogsi linksmutė namo -
Matysi vėl obelis žydint ir lėlę,
Kurią tau karaliūnas šiąnakt dovanos.
O rytą, iš miego saldaus atsikėlus,
Vėl pasaką gražią aš imsiu tau sekt –
Tu mik, mano miela, tu mik, mano lėle,
Prie tavęs aš budėsiu, budėsiu pernakt!
Ir sparneliais lengvais tave mariomis neš.
Tu mik, nebijok – aš tave palinguosiu
Ir pernakt naktužėlę budėsiu čia aš.
Žiūrėk, kaip ten vyšnios ir obelys miega,
Kaip sidabro akim praregėjo naktis.
Atjos karaliūnas per kvepiantį sniegą, -
Jam veja ir takai obelų nusnigti.
Padangėm skrajosi, sietyną pasieksi...
Karaliūnas tau naktį atneš dovanų:
Atneš jis tau viską, o viską, ką mėgsti -
Lėlių, saldumynų, margų kaspinų...
Mane tu matysi vis budint, liūliuojant,
Nerimaujant per naktį ir laukiant tavęs.
O bus ten tau miela žiūrėt, kai po kojų
Karaliūnui tarnai baltą žirgą atves.
Užsės karaliūnas, reikės vėl jam joti
Ir kovot kažikur su piktais slibinais,
O tujen džiaugsminga žvaigždėtame plote
Drugelius bevaldysi šilkų kaspinais.
Ištįsus aušrinės rausviems spindulėliams,
Vienu jų tu parsliuogsi linksmutė namo -
Matysi vėl obelis žydint ir lėlę,
Kurią tau karaliūnas šiąnakt dovanos.
O rytą, iš miego saldaus atsikėlus,
Vėl pasaką gražią aš imsiu tau sekt –
Tu mik, mano miela, tu mik, mano lėle,
Prie tavęs aš budėsiu, budėsiu pernakt!
mociute...
NIEKADA NEUZMIRSIU...
O atsimenu namelį aš gimtinį savo,
Kur motulė prie ratelio supdama niūniavo.
Ir dainelė, ta lopšinė, ta daina motulės,
Ir šiandieną man ausyse skamba čiūčia liūlia.
Čiūčia, liūlia, mažutėli, auk greičiau, užauki.
Ir Tėvynė, ir Dievulis tavęs jauno laukia.
Kai išklystu į pasaulį platų, begalinį,
Tėviškėlės atminimas man laimužę mini.
Kai į saulę pasižiūriu, vakaro saulužę –
Man ji primena kaip gyvą mylimą motulę.
Ir kasdien regiu tą kaimą, tą namelį savo,
Kur gyvenimo palaima man lopšy liūliavo.
Žodžiai: Lietuviu liaudies daina
via here
O atsimenu namelį aš gimtinį savo,
Kur motulė prie ratelio supdama niūniavo.
Ir dainelė, ta lopšinė, ta daina motulės,
Ir šiandieną man ausyse skamba čiūčia liūlia.
Čiūčia, liūlia, mažutėli, auk greičiau, užauki.
Ir Tėvynė, ir Dievulis tavęs jauno laukia.
Kai išklystu į pasaulį platų, begalinį,
Tėviškėlės atminimas man laimužę mini.
Kai į saulę pasižiūriu, vakaro saulužę –
Man ji primena kaip gyvą mylimą motulę.
Ir kasdien regiu tą kaimą, tą namelį savo,
Kur gyvenimo palaima man lopšy liūliavo.
Žodžiai: Lietuviu liaudies daina
via here
2010/11/15
www.iwrotethisforyou.me - blog
www.iwrotethisforyou.me -
And every single thing you ever did that bothered me, is every single thing I miss.
***
****
'And in you and in all of us, there is nothing more than the capacity to be a force for, or a force against. And to wonder, how many people wake up each morning and can't decide if they want to save the world, or destroy it. '
***
'Not a second of my time with you was wasted. Now I know what not to do.'
***
And I've tried to find happiness in a bigger TV, a car and a watch. I've tried to find happiness in power over others and the respect of the people around me. And I appreciate your patience, while you stand here, right in front of me.
Waiting for me to come to my senses.'
****
'This isn't me missing you. This is me missing the me I used to be. this isn't me.'
***
This world is hard. It has sharp edges and points that cut. It'll make you choose between love, money and sleep. Choose love each time and sleep when you can, money - only when you must.
Because this world is hard. And at times, it is too hard, for me.
http://www.iwrotethisforyou.me
photos- via Raimonda A.
And every single thing you ever did that bothered me, is every single thing I miss.
***
'Everyone edits themselves here, and it makes me wonder whether you're ever actually connected to real people, or just the people they all wish they were. '
****
'And in you and in all of us, there is nothing more than the capacity to be a force for, or a force against. And to wonder, how many people wake up each morning and can't decide if they want to save the world, or destroy it. '
***
'Not a second of my time with you was wasted. Now I know what not to do.'
***
And I've tried to find happiness in a bigger TV, a car and a watch. I've tried to find happiness in power over others and the respect of the people around me. And I appreciate your patience, while you stand here, right in front of me.
Waiting for me to come to my senses.'
****
'This isn't me missing you. This is me missing the me I used to be. this isn't me.'
***
This world is hard. It has sharp edges and points that cut. It'll make you choose between love, money and sleep. Choose love each time and sleep when you can, money - only when you must.
Because this world is hard. And at times, it is too hard, for me.
http://www.iwrotethisforyou.me
photos- via Raimonda A.
2010/11/05
knyga
"Keliai i visus oro uostus yra tolimi ir per ankstyvi. Patys oro uostai, budami ne tik valstybiu, bet ir dangaus bei zemes susikirtimo taske, kuriame laikas belytis, neperkirstas i diena ir nakti, yra savotiskai nerealus.
Tik cia imanoma ieiti i nedideli kambari, o iseiti is jo kitapus gaublio, kur kita valanda, kitas metu laikas ir zmones kalba kaip vaikysteje gaudytos nesuprantamos radijo stotys.
foto via here
Bet tarp tu zmoniu kazka veikia ji, stai as izengsiu i oro uosta tarp laukianciuju, tapsiu vienu ju ir laukimo energija tekes mumis visais tarsi kokia megaschema, tada nusileis ji, ir musu energija ja iziebs. Sulaukti visi yra grazus, kad ir kaip kelyje sudile butu.
"Ten Jura"
Kestutis Navakas- Du lagaminai sniego
Tik cia imanoma ieiti i nedideli kambari, o iseiti is jo kitapus gaublio, kur kita valanda, kitas metu laikas ir zmones kalba kaip vaikysteje gaudytos nesuprantamos radijo stotys.
foto via here
Bet tarp tu zmoniu kazka veikia ji, stai as izengsiu i oro uosta tarp laukianciuju, tapsiu vienu ju ir laukimo energija tekes mumis visais tarsi kokia megaschema, tada nusileis ji, ir musu energija ja iziebs. Sulaukti visi yra grazus, kad ir kaip kelyje sudile butu.
"Ten Jura"
Kestutis Navakas- Du lagaminai sniego
laiskas...
"Taip, jis galvoja, maisydamas kava, retokai cia, o cia grazu, namai cia paprasti, bet zmonems juose turbut gera gyventi. O kaip atrodo, kai zmogui gera gyventi? Gal jis ta kaip nors isreiskia?"
"Tasai susna laiskas atejo dar is ryto. Jis jo neatplese. Atples dabar. Jis zino, kas ten. Pernelyg gerai zino. Jis zino, kad perskaicius ta laiska gyvenimas niekada nebebus, koks buvo."
Laiskas
K. Navakas- Du lagaminai sniego
"Tasai susna laiskas atejo dar is ryto. Jis jo neatplese. Atples dabar. Jis zino, kas ten. Pernelyg gerai zino. Jis zino, kad perskaicius ta laiska gyvenimas niekada nebebus, koks buvo."
Laiskas
K. Navakas- Du lagaminai sniego
2010/11/03
"As turejau Tave Tau nezinant..."
" As turejau Tave Tau nezinant
Nezinau, ka dabar veiki. Taciau Tu nezinai, ka as. <...> Nesvarbu, ka veiki, svarbu, kad.
Lietus, kuris, kaip zinome, plonom stiklinem kojom po visa soda begineja, sianakt mus savaip jungia. Tu juk irgi ji stebi. <...>
foto via here
Juk as bunu su Tavim, galbut su ta, kurios pati dar nepazisti. Perfrazuojant klasika: Tavo ribos yra mano vaizduotes ribos. Kuriuosi Tave, bandau atspeti, nulauzti Tavo kodus ir pakeisti savais. Po keliu paru Tavo spynose suksis mano raktai. Po keliu paru Tu ateisi, ir as nustebsiu desimcia skirtumu tarp Tavo Taves ir mano Taves. Vel busi spejusi save suslepti ir suklastosi.
<...>
Zmogus, prisidejes kriaukle prie ausies, girdi ne juros osima, o jo galvoje tekanti krauja. Tu manyje kalbi kiek garsiau, nei teka kraujas, todel girdziu.
Kestutis Navakas- Du lagaminai sniego
Nezinau, ka dabar veiki. Taciau Tu nezinai, ka as. <...> Nesvarbu, ka veiki, svarbu, kad.
Lietus, kuris, kaip zinome, plonom stiklinem kojom po visa soda begineja, sianakt mus savaip jungia. Tu juk irgi ji stebi. <...>
foto via here
Juk as bunu su Tavim, galbut su ta, kurios pati dar nepazisti. Perfrazuojant klasika: Tavo ribos yra mano vaizduotes ribos. Kuriuosi Tave, bandau atspeti, nulauzti Tavo kodus ir pakeisti savais. Po keliu paru Tavo spynose suksis mano raktai. Po keliu paru Tu ateisi, ir as nustebsiu desimcia skirtumu tarp Tavo Taves ir mano Taves. Vel busi spejusi save suslepti ir suklastosi.
<...>
Zmogus, prisidejes kriaukle prie ausies, girdi ne juros osima, o jo galvoje tekanti krauja. Tu manyje kalbi kiek garsiau, nei teka kraujas, todel girdziu.
Kestutis Navakas- Du lagaminai sniego
Subscribe to:
Posts (Atom)