"Pasak vieno pazistamo kunigo: "
Nera lengva klausti apie skausma."
Apie skausma nereikia klausti, skausme reikia uzjausti, atjausti, buti salia ir laikyti ta, kuriam skauda, uz rankos. Ko gero tai paprasciau nei prisiverst pasiteirauti: "Kaip tavo sveikta?" Paprasciau nes zmoniskiau."
"Alessandro Baricco: "(...) ar galima sukurti zmones, kurie neskaudintu? Matyt, to paties saves kazkada klause ir Dievas."
"Mintys apie savizudybe: issilaisvinimas ar dezertyravimas, laisves triumfas ar absoliutus tikrojo zmogiskumo pralaimejimas?".
"Soren Kierkegaard: "Paukstis kencia ir tyli. Kad ir koks didelis jo sirdies skausmas butu, tyli. (...) Nuo kentejimo jis neatleistas, taciau tylusis paukstis yra save atleides nuo to, kad kancia didina - nuo kitu neprasmingos atjautos, kas kancia ilgina - nuo daug kalbu apie kentejima, kas daro kancia dar blogsniu dalyku nei pati kancia - sielvarto ir neistvermes nuodeme.
(...) Kazin kodel zmogaus kancia lyginant su paukscio, atrodo tokai baisi- ar ne del to, kad zmogus gali kalbeti? Ne, ne del to, nes tai juk pranasumas, o todel, kad nemoka tyleti."
"Kartais serganciojo egzistencija tampa gal net vertesne uz iprasta sveikojo rutina, nes staiga atsirades suvokimas, kad keikviena diena yra didziausia dovana, kokia tik imanoma gauti, nuo buvimo pasaulyje nulupa daugybe nereiksmingu skulkmenu, kvailu isitikimu ir beprasmiu isipareigojimu".